Prieš beveik 50 metų atidarytas greitkelis Vilnius–Kaunas ruošiasi naujam etapui – jau kitąmet planuojama jam suteikti automagistralės statusą. Šiemet turėtų prasidėti paskutiniai parengiamieji darbai, kuriuos įgyvendinus vairuotojai galės važiuoti ir greičiau, ir saugiau.
Kelias A1, jungiantis tris Lietuvos didmiesčius Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, vairuotojams kelia dvejopus jausmus. Jei atkarpą Kaunas–Klaipėda šiltuoju metų laiku jau seniai galima įveikti važiuojant 130 km/val. greičiu, tai atkarpoje Vilnius–Kaunas maksimalus leistinas greitis kiek mažesnis – 120 km/val.
Tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų keliaujantys vairuotojai jau seniai laukia, kada šiai atkarpai bus suteiktas automagistralės statusas, kuris leistų maksimalų greitį padidinti iki 130 km/val.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos skaičiavimais, nors ir nedaug, bet toks greičio padidinimas leistų vairuotojams sutaupyti truputį laiko.
„Teoriniais skaičiavimais, padidinus leistiną važiavimo greitį, vienam vairuotojui kelionės trukmė vidutiniškai turėtų sutrumpėti apie 4 minutes.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad žiemos laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 1 d., kelionės trukmė vairuotojams nepasikeis, nes, žinia, tiek greitkeliuose, tiek automagistralėse šiuo laikotarpiu leistinas toks pat važiavimo greitis – 110 km/val.“, – portalui LRT.lt sako Valstybinės reikšmės kelių ir tiltų planavimo skyriaus patarėjas Justas Norbutas.
Kaip teigia pašnekovas, šiuo metu yra vykdomas viešasis pirkimas, kurio tikslas – pertvarkyti esamus kelio Vilnius–Kaunas parametrus ir elementus, kurie šiuo metu neatitinka automagistralei keliamų reikalavimų.
„Darbų rangos sutartis planuojama sudaryti iki balandžio mėnesio, o darbai turėtų būti užbaigti ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos.
Kol visi projekte numatyti darbai nebus užbaigti – leistinas važiavimo greitis kelio ruože Vilnius–Kaunas didinimas nebus“, – prognozuoja J. Norbutas.
Numatomi darbai susiję su saugumo gerinimu. Pavyzdžiui, projekte numatyta įrengti metalinius apsauginius atitvarus skiriamojoje juostoje ten, kur jie šiuo metu netenkina reikalavimų, kurie keliami automagistralėms.
Taip pat planuojama dalyje ruožų įrengti tvoras, siekiant užtikrinti, jog pėstieji nepatektų į važiuojamąją kelio dalį ir pagerinti apsaugą nuo laukinių gyvūnų įrengiant specialias tinklo tvoras.
„Tam tikrose atkarpose numatytas pėsčiųjų takų ir perėjos įrengimas skirtingame lygyje. Pavyzdžiui, ties Skirmantiškėmis, Strošiūnais, Dėdeliškėmis.
Be to, planuojama įrengti greičio valdymo ir įspėjimo sistemas, pagerinti apšvietimą“, – LRT.lt sako J. Norbutas.
Tiesa, keliui Vilnius–Kaunas suteikus automagistralės statusą, greičio ribojimai tam tikrose atkarpose visgi išliks.
„Kai bus atlikti projekte numatyti darbai, bus sprendžiama dėl atitinkamo greičio režimo taikymo atskiruose, socialiai jautresniuose kelio ruožuose. Pavyzdžiui, bus paržiūrimas kelio ruožas, einantis per Vievio gyvenvietę“, – LRT.lt teigia J. Norbutas.
Žinoma, didesniu greičiu važiuojantys automobiliai gali sukelti daugiau triukšmo ir išmesti daugiau orą teršiančių medžiagų, tačiau, J. Norbuto teigimu, remiantis atsakingų institucijų išvada, papildomų trukdžių šalia gyvenantiems žmonės dėl padidėjusio triukšmo ir didesnės taršos nebus.
Pašnekovas pastebi, kad pasikeitęs kelio statusas didelės įtakos priežiūrai žiemos metu neturės, nes ir šiuo metu ši kelio atkarpa prižiūrima aukščiausiu lygiu. Tačiau ypatingas dėmesys bus skiriamas kelio techninei būklei palaikyti, o tai, pasak J. Norbuto, daro tiesioginę įtaką saugiam eismui.
Lrt.lt
